BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2014 blog|with benefits

Įkvėpimai ir iškvėpimai

Prancūziškas įkvėpimas turbūt nebuvo skirtas eksportui. Šiaurėjant mažėjo ne tik temperatūros stulpelis, bet ir žmonių šypsenos. Vis rečiau galėjai išvysti tris šimtus dienų per metus saulės glostomus kūnus ir laikui atsparias sielas.

Galbūt tai tebuvo atostogų karštinė ir kasdienybė ten tokia pati šalta ir centrinis šildymas toks pats brangus. Ir taip pat negalintis sušildyti dviejų kūnų nustojusių kalbėtis. O nuomotuose butuose, nuo galvos iki kojų aprengtuose butaforinėmis smulkmenomis, už dieną uždarytų langinių slepiamasi ne tik nuo saulės kaitros, bet ir nuo savų minčių - svaigių ar persekiojančių.

Keliaudama galėjau rasti daug „bet” gyvenimui. Bet kodėl jis tryliktas? Bet kodėl aš nesutikau jos vaikystėje? Bet kodėl nepasveikinau vaikystės draugo su sužadėtuvėmis? Bet kodėl niekada nenustojau rašyti?

Kol vienas po kito troškulį malšino viešieji miestų fontanai, alkio jausmo net nebuvo. Tuštumą viduje keitė žvėriškas noras patirti lėčiau, pamatyti daugiau, pabūti dar ilgiau.

Joks įkvėpimas nebuvo reikalingas, kai galėjau įkvėpti ir iškvėpti gyvenimo.

Patiko (7)

Rodyk draugams



1 komentaras ↓

#1   pilkaledi 2014-09-17 @ 18:31

Mūsų laikais aš pati taip pasigęstu to galėjimo laisvai įkvėpti. Ne tiek kvapo, kiek tos laisvės. Kvėpuot pilnais plaučiais, kaip vienoje mano mėgstamiausių knygelių (nesiginčysiu, ji skirta vaikams, bet man - jau daug metų ypatinga) kvėpavo Skrebutis. Kalbu apie “Brolius Liūtaširdžius”.. :))

Palikti komentarą