BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 blog|with benefits

Kaip žinoti, kad tai tas žmogus

Pirmiausia gimdavo vaizdas. Lėtai užmerkdavo akių vokus ir matydavo save su lagaminu, kuriame siurrealistiškai tilpo visi daiktai, įžengiančią į vis kitą erdvę. Baltą kambarį keitė vynuogėmis apaugęs balkonas mediniais, kiek apsilupusiais turėklais, tada sapnavo mėlynas kambario sienas su vieniša vos nuo žemės pakilusia lova. O dabar galvoje matė žalias langines, spausdinimo mašinėlę, mažoje erdvėje skleidžiančią dūlų garsą, atsimušantį į beveik perregimas sienas, ir virtuvę, kurioje nenoromis rūksta dūmai. Daiktų lagamine turėjo tiek, kad galėtų bet kada išvykti - juk pakanka ir širdies rakandų. Tada matė save iškraunančią lagaminą ir dėliojančią prieskonius į sieninę rankų darbo lentyną - ciberžolė, šafranas, kardamonas ir muskatas - jų taip trūko gyvenimui.

“Man nepatinka, kad tu nustojai rašyti”.

Kaip ji užsidirbo gyvenimui? Kas dvi savaites keičiamas darbas ir nagų lakas - jos pragyvenimo deguonis buvo pokyčiai. Pagal idėją, čia tiktų ir kas dvi savaites keičiamas vyras. Visgi ši mintis jau beveik metus gulėjo toje pačioje saugioje lentynoje, klibančioje tik ieškant ar perstumdant (atostogų paieškoms niekas neduoda, tad procesas linkęs trūkčiodamas užtrukti ir išsitęsti laike).

“Kaip tu mane nervini”, - suraukė nosį ir pabučiavo jį.

Jų namuose pirma buvo vakarienė, antra gitara, tačiau ji nesijautė esanti trečia. Nematė, bet girdėjo, kaip virtuvėje užpilama juoda arbata ir kaip pažįstamai šnara knygos puslapiai. Plačiai atidariusi langines, klausėsi gyvenimo, vis greitėjančių dienų dūzgesio ir mėgino stop motion technika akimis pristabdyti tekantį vaizdą. Pokyčius mėgo, bet ne žemėjančios temperatūros atžvilgiu kintančius metų laikus. Kampe jau stovėjo iškrautas lagaminas, patogi lova ir dar patogesni pečiai. Vietoj pagalvės.

“Kada dviejų žmonių pasauliai nustoja kalbėtis?”, - klausė, antrame plane mąstydama, kuriam laikui lagaminas tebus naudojamas kaip laikraščių staliukas, iki vėl iškeliaus.

Vakarais ji užkamšydavo skyles vyno kamščiais, iškarpomis iš laikraščių, senais jaukiais džinsais, kavos tirščiais, bet ryte pro žalias langines vėl gėrė į save žydrąjį, degimą palaikantį deguonį. Biblijiškai tariant, kėlėsi naujam gyvenimui.

“Kaip žinoti, kad tai tas žmogus?”, - paklausė jo.

“Nėra to vienintelio. Yra tas, su kuriuo tu pasirenki norėti būti.

Patiko (18)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą