BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2014 blog|with benefits

Kol nemeilė mus išskirs

Jis atsivežė kakavos. Ir pieno. Nors už lango tęsėsi ruduo, galutinai palaidojęs mintis apie sniegą, mes gėrėme kakavą, kaip jis ir žadėjo. Replikuodamas į filme vykstančią santykių dramą, paklausė: „O mes vis dar esame honeymoon phase?“. Ir išties, po dvejų su puse metų mes vis dar buvome. Ir vis dar nepažiūrėdavome nei vieno filmo iki pabaigos. Tarp mūsų nebuvo sienų: medinių, sintetinių, medvilninių ir vilnonių. Nebuvo žodžių sienų, nebuvo tylos, minčių užtvarų. Tik nuogas tikrumas. Ir viskas tarsi iš prancūziško sapno. Galbūt iš to, į kurį jis norėjo pabėgti. Ir pirmą kartą jo sapne buvau aš, o galbūt tik pirmą kartą apie tai jis pasakė garsiai. Pažįstamas bučinių skonis, vėlyvi vakarai ir vėlyvi rytai, valso žingsniai svetainėje. Ir, pagaliau, bendri norai. Ir staigmenos kitokios – nustembi, kai po dvejų metų vis dar sužinai, ką nors nauja. O galbūt sužinai kasdien?

Dar staigmeniškiau stebėti kaip jis keičiasi. Būti jo sapne, turėti jį sapne, kurti sapną, kartu sapnuoti. Sapnuoti gyvenimą, kurio niekada neturėjau.

In France Provence. Ten mes šoksim savo gyvenimą, paversdami minutes laime.

O kol kas – pabūkime dar egoistai. Pabūkime dėl savęs ir vienas kitam, o ne dėl vienas kito. Kol nemeilė mus išskirs.

Patiko (2)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą