BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2011 blog|with benefits

Mano gyvenimo vyrai

Tokiais vakarais, susėdus su vienatve, negaliu pabėgti nuo minties, jog niekas neatsitinka veltui, o visi gyvenimo kelyje sutikti žmonės palieka pėdsakus mūsų viduje. Manyje jie palieka ir jausmą. Nežinau, dovana tai ar prakeiksmas, bet mano prisimininuose gyvi tik geri jausmai. Norėdama to ar ne, neįstengiu išsaugoti juodų akimirkų.

Bijojau, visada bijojau atsigręžti atgal ir suskaičiuoti savo gyvenimo vyrus. Vasaros lietuje, prie upės draugės rankose netikėtai atsirado tuščias popieriaus lapas. Ne keletas kokteilių buvo kalti dėl aptemusios atminties, mano pačios sąmonė sąmoningai blokavo vyrų sąrašą mano galvoje. Ne paeiliui, bet draugės padedama, atkūriau pastaruosius penkis gyvenimo metus. Metai - penki, vyrų - dvylika. Kur kas kuklesnė šalia įsitaisė ir draugės meilių suvestinė. Manoji stipriai rėžė akį, kažin kodėl diskutavom visai ne apie jausmus, o apie kur kas labiau apčiuopiamus ‘vyriškus parametrus’.

Pirmas. Pavadinimu ‘myliu, noriu, negaliu’. Truputis dėmesio ir pametu galvą. Jausmas vienpusis - prasideda ilgalaikė šyza - smengu žemyn.

Antras. Visuomenėje įvardijamas principu ‘jaunystė - kvailystė’. Protestuoju prieš visus, neva ‘aš myliu, jie nieko nesupranta’.

Trečias. Pirmo geriausias draugas - pabaiga gan akivaizdi. Romantika mėnesienoje, kol supranta, kas per sąvoka tas ‘vyriškas solidarumas’. Be to, po trejų metų jis grįžta, įsipaišo kažkur pabaigoje. Vienai nakčiai.

Ketvirtas. Istorija verta filmo - daug melo, dar daugiau jausmo. Apie meilę, vertą vadintis didžiąja, liudija tik pliušinis meškinas. Ir mano rašmenys (prisiekiau jam niekada nenustoti rašyti).

Penktas. Pavadinimu ‘draugystė tarp vyro ir moters neįmanoma’. Įmanoma, kol neatsiduri lovoje, arba kol vienas iš draugų neįsimyli. Tada draugiški pašnekesiai tampa buitiniu pavydu ir atsiskleidžia pačios šizofreniškiausios būdo savybės. Pasikeičiat neatpažįstamai.

Šeštas. Drąsiai vertinamas lyg ‘klaida’, bet reikalingas įprasminant nevykusią paskutinių santykių baigtį.

Septintas. Absoliutus nesusipratimas ir toks gyvenimo tarpsnis, kai geriau bet kas, negu nieko. Visi aplinkui sako, jog tau su galva negerai, bet tuo metu klausymo ir įsiklausymo savybėmis tiesiog nepasižymi.

Aštuntas. Pagarba, rūpestis, supratimas ir bendri ateities planai. Tobula, nėra prie ko prikibti, bet jauna, maištinga siela gyventi be dramų tiesiog negali. Stačia galva neria į romaną, bet vis tiek grįžta ten, kur jauku ir saugu.

Devintas. Kol vestuvių planai nežavi, bet po truputį vyksta bendrų namų statybos, išsigąsti. Sutinki ‘blogą berniuką’, pakvaišti, prisimeni drugelius pilve ir bučinius viešoje erdvėje. Trumpalaikis romanas tampa kelių metų apsėdimu - vis grįžant ir grįžtant, o gal tik laikantis įsitvėrus jaunystės?

Dešimtas. Pirmas vienos nakties nuotykis: pratinamasi pabusti neapkabintai, pusryčiauti tylėdamai, išeiti nepabučiuotai.

Vienuoliktas. Netikėta pažintis, trumpas susižavėjimas saldžiai pagaląstu liežuviu ir pamoka tokiais nepasitikėti. Už mėnesio kabina draugę, žada tokius pat aukso kalnus. Abi laiku suprantame, o po to dar ir apie trečią auką sužinome.

Dvyliktas. Tobuli kartu, bet kaustomi įsipareigojimų. Vis dar objektyviai neįvertinami.

Net pirmuoju asmeniu nesugebėjau įvardyti savo gyvenimo vyrų, palikusių tiek daug randų ir žymių. Giliau kapstytis nėra jėgų. Praeitis nesušildo, todėl, užuot rūpinusis ja, žengiu į vasara kvepiantį rytojų. Kas žino, kokie stebuklai laukia už kampo. Nors viliuosi, jog ne vyrišku pavidalu. Sielai reikia poilsio, o ir tas skaičius dvylika visai simpatiškas.

Patiko (13)

Rodyk draugams



1 komentaras ↓

#1   myunusualthoughts 2011-11-17 @ 19:36

Labai patiko.

Palikti komentarą