BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 blog|with benefits

Monografija apie monotoniją

monogrãfija sf. (1) TrpŽ: tyrinėjimas, skirtas vienam klausimui arba temai

Kai namuose pritrūksta miltų obuolių pyragui, prisimeni, kad ateina ruduo. Pats tinkamiausias metas mąstyti apie monotoniją, kurią bandė perkąsti pastaruosius du mėnesius tarsi neprinokusį, bet jau kirmėlėtą obuolį. Ieškojo jai draugų dar tada, žiūrėdama į vienišą mėnulį netvarkingame birželio danguje. Monomėnulį.

Hesse, Brodskis, Stravinskis - vaikščiojo jų išmintais keliais Luganoje ir Venecijoje, įtikinėdama save, kad jie nepažinojo monotonijos. Ant jų kapų, prispausti akmenimis, buvo palikti jaunų rašytojų ir poetų rašteliai - ne ji viena ieškojo įkvėpimo senose gatvėse, žaliuose vynuogynuose ir žmonių istorijose.

Labiau už kasdienybę ją gąsdino kinietiškomis prekėmis ir dirbtina romantika užkimštos Venecijos gatvės ir už prekystalių pasislėpęs Rialto tiltas, po kuriuo ji naktį valgė ledus. Ne, čia smirdėjo tikrai ne miesto kanalų raizginiai - smirdėjo šiukšlės gatvėse ir žmonių galvose, besipiktinančiose, jog paskutinis baras užsidaro vidurnaktį. “Nepatinka man šis miestas - nėra kur išgerti”, - dėstė jai svirduliuojantis britas San Marko aikštės viduryje, skambant Bachui.

Taip, ji taip pat sau nusipirko odinę rankų darbo knygą, priminsiančią jai tik itališkai kalbantį pardavėją, ne vieną dešimtmetį paskendusį teptukų ir dažų krūvoje. Ten pat nupirko ir kelis pieštukus draugams. Laukė ir kol pasibaigs tris valandas trunkanti pietų pertrauka, kad įsigytų rankų darbo makaronų ir juodo šokolado su avietėmis mieste, kuriame niekas neskaičiuoja laiko.

Paskutinį rytą, vaikydama balandžius, bėgo į Hard Rock Cafe pirkti lauktuvių tam, kuris jos laukė Vilniuje. Vis dėlto atokiausiose miesto vietose rastų pirkinių grožis buvo tas, kad kaskart, pasiklysdama tarp žmonių, gatvių pavadinimų ir tiltų, ji sužinodavo vis naują istoriją. Ir valgydama vyne mirkytą arbūzą išdidžiai nusišypsojo, atradusi vaistą nuo monotonijos, mieste, kur viskas sukurta dviems.

Nors Vilnius pasitiko vos dešimties laipsnių šiluma ir teko vėl iš naujo mokytis gerti kavą iš popierinio puodelio, ji žinojo, kad kelionė negali tęstis amžinai. Tokiu atveju, užuot buvusi vaistu, ji pati taptų monotonija. Istorijas, kurias sužinojo, užrašė, tačiau jos nepadės sukurti savosios. Reikia sustoti ir apsistoti. Tik tam, kad turėtų kur sugrįžti, kad iš naujo atrastų, ką turi šalia savęs.

Monotonija nepasirodė verta monografijos, bet vaistais nuo jos, kaip ir obuolių pyragu, mėgausis saikingai.

Patiko (2)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą