BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 blog|with benefits

Myli taip pat

Žmogus myli taip pat - nesvarbu, ar Šekspyro, ar Alisos laikais.

Antanas Jasenka

Sėdėdama saulės išblukintoje visai nevilnietiškoje Literatų gatvėje, jautėsi tarsi po Granausko klevu. Įdėmiai, netgi akiplėšiškai stebėjo istorijas išraižytas praeivių akyse, prisimindama, kaip anksčiau mėgdavo kalbinti nepažįstamuosius - kas gali būti įdomiau už gyvenimą? Rytinis nusivylimas, neatsakytas laiškas, pamestas paskutinis litas, pasiklydęs katinas - maišydama kavą, mintyse dėliojo mozaiką iš paniurusių veidų su trimis vienatvės raukšlėmis kaktoje. Prisiminė spalvotų ir pilkų varnų metaforą. Nors ir ne patys patraukliausi paukščiai, jie puikiai, kaip senosios animacijos multikas, iliustravo, kodėl ji taip ilgai buvo izoliavusi save vyšnių žydėjime. Atsiribojo, piešdama mintyse karikatūrišką ir spalvotą vaizdą be butaforinės kasdienybės ir buities. Užsikimšdavo ausis ir prieš pietų pertraukos pokalbius apie nieką ir, baksnodama lėkštėje paskutinį salotos lapą, mąstė, kaip jautėsi Freudas tą rytą, kai pabudo iš savo sapno pakeitusio istoriją.

“O vis dėlto kaip smagu prirašyti sąsiuvinio paraštes ar paišyti ant popierinio puoduko - braižyti schemas, strėles ir žmonių likimus, susidedančius iš begalės pasirinkimų būti”, - galvojo, vis dar maišydama kavą, kurios aromatas žadino praeivius nuo Senamiesčio skliautų iki Naujamiesčio geležinkelių.

Suskaičiavo jo eilėraščius - keturi, bet ar įmanoma juos pamatuoti SI sistemos vienetais? Buvo pamiršusi, kodėl jam taip patinka poezija, kurią jis vadino kūryba sau, parodančią, kiek daug reiškia pasąmonė ir kontekstas. Ar jųdviejų kontekstai sutapo? Praeivis, tarsi linkėdamas gardžios kavos, nerangiai linktelėjo, ji atsakė tuo pačiu - šypsena, kuri turi savybę daugintis epidemiškai, jei jos prigimtis nuoširdi. “Žmogus myli taip pat, - kartojo sau, - tik ėmęs sverti jausmą žodžių svarstyklėmis, jis neretai mato apvalų nulį”.

Sekundę sudvejojusi šaukštelį iš kavos padėjo ne ant baltos lininės staltiesės, bet ant savojo juodraščio. Nenorėjo, jog tylų Literatų gatvės jaukumą sudrumstų skalbimo mašinos garsai, kaip Granausko traktorius, sudrumstęs gyvenimą po klevu.


Patiko (5)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą