BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 blog|with benefits

Kai viduje gyvena pavasaris

Man patinka žiūrėti į prieblandoje pasislėpusias tavo akis ir jose matyti akimirkas, kurios išeina ir nebegrįžta. Ar kada pagalvoji, ką randi manyje? Nes aš retkarčiais tyliai stebiuosi, kokia nematoma, bet gerai juntama jėga jungia du skirtingus kūnus ir protus. Ar ji aprašoma anatomijos vadovėliuose? Vargu. Negaišdamas laiko bergždžiam Antikos filosofų minčių vartojimui, atsakymo galėtum paieškoti savyje. Regis, paprasta, juk atidėliodamas atsakymą praleidi minutes, kuriomis galėtum džiaugtis išsilaisvinęs iš klausimo.

Akimirkos išeina, todėl ir vėl klausiu, ką randi manyje? O gal buvimui kartu nereikia pagrindo? Kaip nereikia priežasties ir apkabinimui - apkabini, nes gera. Gera jausti, kaip prisispaudę prie nuogo peties pakyla tavo lūpų kampučiai. Nereikia jų matyti - šypseną pakanka jausti. Ir kalbėti žodžiais tik tada, kai kūno kalbos nepakanka pasidalinti mintimis. Bet ar girdi, kas dedasi manyje, kai naktyje žiūriu į tavo akis ir sukandu lūpas? Tyliu, nes naktyje būna gera tylėti ir neskaičiuoti laiko. Neprisiminti, kada pradėjai, nes viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. O aš juk nenoriu pabaigti.

Norėdama, kad žiema išeitų, nepastebiu pavasario savyje. O juk tos akimirkos neatsigręždamos išeina, todėl, kai skauda - rašau, kai būna liūdna aš apkabinu. Net jei nėra ką - prisiminimą užrašytą ant popieriaus gali apkabinti visada.

“Desire alone doesn’t mane any difference” - kažkada pasakei. Tokias akimirkas aš užrašau, kad nešiočiausi širdyje. Kartu su savo pavasariu.

Patiko (2)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą