Kodėl bijoti dviese yra lengviau?
„Arba liftas, arba laiptai”, - linksėjau galva rytiniame susitikime, pritardama, jog kitokio pasirinkimo nėra. Sako, jog tie, kurie mato tik juodą ir/ar baltą gyvenimo vaizdą, …
„Arba liftas, arba laiptai”, - linksėjau galva rytiniame susitikime, pritardama, jog kitokio pasirinkimo nėra. Sako, jog tie, kurie mato tik juodą ir/ar baltą gyvenimo vaizdą, …
Kai kurių spalvų suderinti neįmanoma (nors mada jau nebe pirmą pavasarį įnirtingai stengiasi tai paneigti). O ar įmanoma suderinti iš pirmo žvilgsnio skirtingus pasaulius? Gražiai nuaugęs …
Užupio tiltai Geležim užrakinti Tiki pasakom Edita Tomašauskaitė Baltas rytas po trapių pašnekesių antklode, kai labai laukiu, kad į mano VIlnių ateitų pavasaris. O kai jis pagaliau ateina, vėl …
„Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta” J. W. Goethe Neatsitiktinai jis buvo vadinamas Kaligula. Visi buvo pripratę prie jo ūmaus būdo, kandumo ir tiesmukiškumo, bet kažkodėl, …
Skirtingi dizaineriai, skirtingos nuotaikos ir emocijos paženklino antrąją „Mados infekcijos” dieną. Įvairialypio ir daugiasluoksnio vakaro metu podiumas tapo tarsi platforma meno kūriniams, kuriuos pristatė dar …
Didysis kovo ketvirtadienis - madingai vėluojanti tryliktoji „Mados infekcija”, minia žmonių, besirykiuojanti prie Šiuolaikinio meno centro, kurio erdvės paverstos ištisa mados instaliacija ir ekranuose mirganti …
Apkabinu visa tai, kas buvo. Užuosdama tavo kūno kvapą, aš mokausi svajonių atsižadėjimo meno. Ir nebežinau, ar tavo pečiai saugo nuo sapnų. Nežinau, ar noriu, …
Apsunkusi nuo abejonių, užsimerkiau ir įsivaizdavau, kad lietuviškas Kaziuko mugės meduolis Pilies gatvės šurmulyje yra prancūziškas kruasanas Senos pakrantėje. Kada nustojau svajoti ir piešti mintyse …
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, įsiveržusi į Lietuvos literatūros padangę su dviejų dalių romanu „Silva rerum”, tapusiu 2009 metų knyga ir gavusiu Jurgos Ivanauskaitės premiją, 2012 metų …
Man patinka žiūrėti į prieblandoje pasislėpusias tavo akis ir jose matyti akimirkas, kurios išeina ir nebegrįžta. Ar kada pagalvoji, ką randi manyje? Nes aš retkarčiais …
Po balta antklode aš ieškau tavo delno, kad galėčiau sekti jo vingiuose išraižytomis praeities ir ateities istorijomis. Ar du susijungę delnai piešia kitą, naują istoriją? …
- Lietus nuplauna nuodėmes, - pasakiau, lašams bėgant per kaktą. - Nenuplauna, - tyliai tarstelėjo draugė, nors aš atsakymo ir nelaukiau. Nuodėmės aplanko prieš užmiegant, tamsiomis spalvomis …
„Rugilė buvo iš tos kartos žmonių, kuriems svarbiau gerai atrodyti nuotraukose nei iš tiesų gyventi. <…> Aipodų karta. Feisbuko karta. Tai buvo žmonės, kuriuos apibrėždavo …
Jausmai auga, kai kalbiesi su jais, juos žadini. Kai duodi jiems vardą ir glostai mintimis. Jie mėgsta atvirumą, nors dažnai yra įvyniojami į rožinį popierių …
Mylėti Vilnių ir vis tiek norėti iš jo pabėgti. Čia telpa visas gyvenimas. Nutrūkusios vaikystės sūpynių grandinės, akmenys, lengva ranka sviesti nuo Užupio tilto, tam, …
“First a friend, then a lover”, - galvoje skambėjo tavo žodžiai. Palikdama už savęs dar vieną dieną betoninėse Vilniaus džiunglėse ir nusivalydama nuo veido netikrumą, …
Alkanoje, pripažinimo ištroškusioje visuomenėje, nėra kada sustoti. Čia utopiniai tikslai nugali žmogiškumą, melas sutrypia tiesą, kūrybą keičia šabloniškumas. Nebėra laiko galvoti apie vakar dieną. Kai anądien …
Kaip ir senkantys natūralieji ištekliai Žemėje, manyje išseko tikėjimas. Sakoma, jog kiekvienam vyrui apverkti yra skirtas tam tikras ašarų kiekis. Turbūt savąsias išnaudojau. Ieškojau ugnies, aistros, …
“Romantiškoje kino studijoje, bet ne visai romantiškoje aplinkoje, kuriant filmą apie antrąjį pasaulinį karą, pamačiau jį - mano akimis, ne visai jauną, bet labai patrauklų …
“Noriu būti kalė“, - gaunu draugės žinutę. Naktis, apsemtos Vilniaus gatvės. Lietus, lyg norėdamas nuplauti visas mūsų nuodėmes, nesiliauja ištisas valandas. Sekundę sudvejoju, bet sėdu …
“Dievas tave mato”, - skelbia grafičio užrašas Čiurlionio gatvėje, kurį pamačiusi kone stabteliu, nes tuo metu mano mintyse visai ne nekaltos mintys sukasi. Seniai mąstau, kas …
Tokiais vakarais, susėdus su vienatve, negaliu pabėgti nuo minties, jog niekas neatsitinka veltui, o visi gyvenimo kelyje sutikti žmonės palieka pėdsakus mūsų viduje. Manyje jie …
Išsiskyrimai - jie niekada nebūna lengvi. Ir vienas dalykas, kurio netenkama, stebuklingai sugeba paveikti visus dalykus, kuriuos turime. Ar yra teisingas būdas užbaigti santykius? Turiu visas galimybes …
Dvidešimt pirmo amžiaus manifestas. Iš žurnalų, kurių seniai nebeskaitau, viršelių žvelgia akys, apželdintos tankių dirbtinių blakstienų, angelo oda, nepaliesta bemiegių naktų ir tobulos linijos (o …
Ji mėgo gulėti žolėje. Rūkyti užsimerkus. Mėgo dovanoti garsą stingdančiai tylai. Ji nebijojo rizikos, leisdama vykti tam, ko nenumatė iš anksto. Ir niekada nesigailėjo. Ji …
Vyrai daro stebuklus. Kai nuo jo žvilgsnio ima virpėti rankos, lėtai pakyla lūpų kampučiai, o akys elegantiškai mėgina pasislėpti po tankiomis blakstienomis - tu tampi …
Aš esu moteris, slepianti savo trapų nuogumą po principų apdaru, o vienatvę – po paslaptingumo šydu. Aš esu savo kūno vergė. Pusę gyvenimo praleidžiu priešais veidrodį, …
Godžiai nuryju dvi “kito ryto” tabletes. Vaistininkas tik iš ketvirto karto suprato, ko noriu. Penkiasdešimt keli litai ir pašalintos vakaro duše dviese potencialios pasekmės. Vėl …
Daugiau tų stebuklingų akimirkų. Suklijuoju atmintyje gabaliukus, surenku mažiausias smulkmenas-griuvenas-liekanas. Nekaltas apsikabinimas, bučkis į žandą, kurį seka toks pats nedrąsus - į kaklą. Gilus alsavimas, sukeliantis …
Blaškomės tarp dviejų pasaulių. Tokio, kuris yra, ir tokio, kuris turėtų būti. Palaidojame svajones po nykia kasdienybe, leidžiame joms išnykti vasaros lietuje. Vaidiname laimę, pamirštame …