BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 blog|with benefits

Pavasaris, kuriam pavadinimo dar nesugalvojau

Užupio tiltai
Geležim užrakinti
Tiki pasakom

Edita Tomašauskaitė

Baltas rytas po trapių pašnekesių antklode, kai labai laukiu, kad į mano VIlnių ateitų pavasaris. O kai jis pagaliau ateina, vėl randu ko laukti. Ir tipenu pirštų galiukais tarp sielos skylių. Arba užsimerkiu ir matau save ant pasaulio krašto, užuosdama praėjusį gyvenimą. Lyg iš sapno apie neišsipildžiusius balerinų, galų gale tapusių padavėjomis, likimus.

Basomis einu per glotnų urbanistinių gatvių grindinį, kur kasdien diletantiškoje kovoje prieš kapitalizmą tyliai žūsta tiesa. Visi kelio ženklai čia veda į išsvajotą Edeno sodą, geresnio gyvenimo paieškas ir norą įrašyti savo vardą polaroidinėje istorijoje tarp kitų pseudomenininkų.

Susikurti savo pasaulį, anapus svajonių tapti Kažkuo, be vizitinių kortelių vietoj veidų ir to do list’ų. Pabusti ne nuo žadintuvo, o nuo tavo muzikos. Užmigti irgi su ja. Gerti kavą su cinamonu, bet be idilės. Neskaičiuoti nuobodulio, tik stebėti, kaip lėtai bėga laikas, kai tu miegi. Atmintyje paskandinti vaizdą už lango, pro kurį žiūrėjau dvidešimt metų, ko gero, trukusių amžinybę. Nepasenau, tik išalkau, kariaudama bedvasiame pilietiniame kare su savimi, tam, kad šalia manojo “aš” atsirastų koks nors skambus žodis iš tarptautinių žodžių žodyno, neva nurodantis, kur mano vieta eilėje prie laimės ar kūrybiškumo, kurį nužudė visuotinės istorijos vadovėliai.

Smalsiai, tarsi laižydama vaikystės ledų porciją, galvoju, kur nuves mūsų istorija. Nedrįstu, bet nebetelpu savyje, kai žiūrėdama tau į akis nebyliai tariu žodžius, gimusius mums bevaikštant nevilnietiškomis Užupio gatvėmis toli nuo kasdienybės.

Patiko (3)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą